Azotacija – terminio apdorojimo metodas, sustiprinantis metalą, ant jo paviršiaus sudarant azotu papildytą apsauginį sluoksnį. Po azotavimo metalinės dalys tampa ištvermingesnės, atsparesnės naudojimo poveikiui ir tvirtesnės. Šis procesas gali būti įgyvendintas trimis būdais.
Pirmasis metodas – druskų vonios. Detalė panardinama į iki 550–570°C įkaitintą azoto turintį druskinį skystį. Lyginant su alternatyvomis, tai – paprasčiausias ir vienas greičiausių būdų, tačiau visiškai nereguliuojamas, o naudojami skysčiai yra toksiški.
Industriniu lygmeniu azotacija gali būti vykdoma ir naudojantis plazma. Stiprūs energijos laukai jonizuoja (paverčia plazma) dujas aplink apdorojamą paviršių. Dažniausiai naudojamos gryno azoto dujos, tačiau tam tikroms aplikacijoms azotuojama argonu ar vandeniliu. Plazma sustiprintai detalei nebereikia jokio tolimesnio paruošimo – ji gali būti naudojama kone iškart.
Gaminiai azotuojami ir dujomis. Šio proceso metu dažniausiai naudojamos daug azoto turinčios dujos, pavyzdžiui, amoniakas. Jos reaguoja su įkaitintu paviršiumi ir ant jo sudaro sutvirtinantį nitrido sluoksnį. Šis procesas gali būti tiksliai kontroliuojamas, todėl susidaręs sluoksnis gali būti būtent toks, kokio reikia. Azotavimas dujomis yra kur kas praktiškesnis, nei naudojantis plazma, o naudojantis šiuolaikine technika yra ne mažiau tikslus.
Azotuoti galima iki 600 mm skersmens ir 2700 mm gylio gaminius.
