Virinimas plazma – modernus būdas nejudamai sujungti ar priauginti metalus. Plazmos lankas eina per vandeniu aušinamą antgalį, todėl virinimas tikslesnis ir stabilesnis, nei kitais metodais.
Šiam virinimui naudojami bent du atskiri dujų srautai. Pirmasis – plazminės dujos – jonizuojamos ir virsta pačiam virinimui naudojama plazma. Naudojamas ir apsauginis dujų srautas, apgaubiantis išlydytą medžiagą bei termiškai paveiktą vietą ant gaminio ir apsaugojantis jas nuo aplinkos. Tam tikroms medžiagoms ir aplikacijoms gali būti naudojamas ir dar vienas dujų srautas. Paprastai visiems srautams naudojamos vienodos dujos, tačiau siekiant tam tikrų rezultatų jų sudėtis gali būti ir skirtinga. Dažniausiai naudodami argono mišiniai su vandeniliu ar heliu.
Virinimas plazma gali vykti dviem būdais. Pirmajame lankas susidaro tarp elektrodo ir vandeniu aušinamo antgalio, o plazmos lankas iš jo išeina ugnies pavidalu ir nesudaro elektros grandinės su pačiu metalu. Naudojant šį metodą, galima virinti tiksliau, tačiau energija ne tokia koncentruota. Antruoju būdu lankas susidaro tarp elektrodo ir pačios detalės. Dėl didelės energijos koncentracijos šiuo metodu galima virinti dideliu lanko judėjimo greičiu ar net pjauti ar lydyti metalą. Lanko temperatūra gali siekti net 25000°C.
Virinimas plazma gali būti naudojamas dideliu tikslumu ir reikiamu raštu priauginti metalo vijas. Virinami ne tik velenai bei jų apvyniojimai restauravimo metu, bet ir sraigtai bei rotoriai.
Naudojamas industrinėms aplikacijoms pritaikytas įrenginys Plazma Master PP-6-03, kuriuo galima virinti didelių gabaritų velenus.
